Vanduo yra puikus skystis aušinimui, kol jis yra skystas, tačiau jam virtus garais jis nebeveikia kaip šilumos pernaša. Bevandenis aušinimo skystis „Evans“ yra puiki šilumos pernaša varikliuose, nes jis skystame būvyje išlieka daugiau nei iki 180°C temperatūros. Šiame skyriuje aprašoma kokį pranašumą suteikia daug aukštesnė aušinimo skysčio užvirimo temperatūra.

Variklio aušinimo sistemoje pačios karščiausios zonos (karštieji taškai) tos, kurios tiesiogiai liečiasi su degimo kameros sienelėmis, cilindrų galvute, taip pat su variklių cilindrų tūtomis. Tokiuose karštuosiuose taškuose vanduo gali išgaruoti, aušinimas tampa neefektyvus, prarandamos atitinkamos savybės. Pasekmė – variklis patiria perkrovą arba sugenda (žr. Fizikiniai vandens trūkumai). Tokiu atveju, kai aušinimo skystis tinkamai nebeveikia, variklis įkaista dar smarkiau, atsiranda daugiau karštųjų taškų, o juose susidaro dar daugiau garų.

Net varikliui veikiant ekstremaliomis sąlygomis, šiuose taškuose bevandenis „Evans“ neužverda, efektyviai išsaugodamas aušinimo savybes. Vandeniui virstant garais, aušinimo sistemoje smarkiai padidėja slėgis, kuris veikia aušinimo sistemos žarnas ir kitas jos detales. Daug aukštesnė aušinimo skysčio „Evans“ užvirimo temperatūra sukuria 75 % mažesnį slėgį nei vanduo, o tai, kaip minėjome žymiai mažiau veikia aušinimo sistemą.

Variklio aušinimo kanalai, stūmoklis:

A – efektyvi nukleacija;

B – šilumos pernašos sluoksnis, trukdantis atiduoti šilumą.

Vandenyje yra deguonies, kuris sukelia koroziją. Vanduo yra elektrolitas, kuriame vyksta galvaniniai procesai ardantys variklio ir aušinimo sistemos metalines detales (žr. Cheminės vandens savybės). Kadangi aušinimo skystyje „Evans“, nėra vandens – nėra ir korozijos, galvaninių procesų, todėl žymiai pailgėja variklio tarnavimo laikas.