Pirma, kad suprastume jog kalbame apie vieną ir tą patį, jūs turite atsakyti į keletą klausimų.

Į problemą būtina žvelgti iš skirtingų pozicijų, nes išsiaiškinti klaidą ir objektyviai kalbėtis įmanoma tik diskutuojant, nors labai dažnai yra pateikiama išankstinė kategoriška nuomonė ir neatsižvelgiama į kitus faktus.

Reikia pripažinti, kad pasaulyje yra įmonių, kurios „Evans“ aušinimo skystį testavo daugybę mėnesių ir naudoja jį daug metų. Nereikia išsigalvoti niekų, nes standartų įmonė ASA, Honda, Kubota, kaip ir daugelis kitų, gali kreiptis į teismą dėl melo ar daugybę metų publikuojamų iškraipomų teiginių.

Bevandenis „Evans“, tai ne apgaulė, o tiesiog sukurta nauja technologija, turinti privalumų, o kartais ir savų trūkumų.

Pažvelkime kritiškiau į tradicines aušinimo technologijas – vandens pagrindu gaminamus skysčius, antifrizus.

BTC, Caterpillar ir AA statistika rodo šimtmečio senumo problemas susijusias su aušinimo skysčiu, kuris gaminamas vandens pagrindu. Aušinimo skystis-antifrizas sukurtas dar 1920 metais, o žinomiausias Glysantin – 1929 m. Remiantis įvairių įmonių, tame tarpe ir AA statistika susijusių su variklio perkaitimu problemų kiekis per metus sudaro apie 40-60% viso variklių gedimų skaičiaus.

Vanduo puiki šilumos pernaša, tačiau kaip rodo BTC ir kitų įmonių duomenys , kartu didžiulė variklio problema.

Jūs, jeigu domitės technika esate susidūrę arba žinojote apie variklio perkaitimą, užvirimą, koroziją ir galbūt apie eroziją, kuri susijusi su vandens pagrindu gaminamais aušinimo skysčiais.

Vertinant bevandenį antifrizą „Evans“ kaip alternatyvą tradiciniams antifrizams, jo teigiamas ir neigiamas savybes, pirma būtina įvertinti vandens-etilenglikolio antrifrizo tinkamumą aušinimui.

Apžvelkime vandens kaip variklio aušinimo skysčio problemas.

Vanduo užšąla esant O° Celsijaus, grynas etilenglikolis užšąla prie -16°C. Todėl norint, kad vandens užšalimo temperatūra sumažėtu apytiksliai iki -36,5°C, jame turi būti apie 50% etilenglikolio.

Įpylus 50% etilenglikolio, virimo temperatūra apytiksliai padidėja iki 104°C. Tai nėra žymiai aukštesnė temperatūra. Juk esant standartiniam 1,013 baro atmosferos slėgiui (dar žinomam kaip 1 atmosfera) grynas vanduo užverda prie 100°C.

Variklio viduje, ypač šalia degimo zonos, metalo temperatūra dažnai siekia ir viršija 115°C. Vandens pagrindu gaminamiems aušinimo skysčiams tekant per cilindrų galvutę ir pro cilindrų tūtas, tokia aukšta temperatūra viršija normalią aušinimo skysčio virimo temperatūrą (garavimo tašką). Norint išvengti garų susidarymo, aušinimo sistema yra užsandarinama (radiatoriaus ar išsiplėtimo bakelio kamštis) ir aušinimo sistemoje sukuriamas papildomas slėgis. Teoriškai, pridėjus papildomą 1 baro slėgį, vandens virimo temperatūra padidėja nuo 100°C iki 120°C.

Deja, tai veikia tik statiškoje aplinkoje, tokioje kaip greitpuodis. Dinamiškoje aplinkoje, t. y. variklio aušinimo sistemoje pastebimi dideli slėgio skirtumai atsiranda dėl vingiuotos aušinimo sistemos, antifrizo sraute susidarančių sūkurių ir t. t. Ten, kur yra slėgio kaita, yra tikimybė, kad vandens pagrindu gaminamas aušinimo skystis virs garais.

Tai vyksta dažname, nors ne kiekviename, tačiau daugelyje variklių, ypač tuose, kurie paveikti korozijos. Susidarius plonam vidiniam rūdžių sluoksniui ir panašiai arba tuose, kurių konstrukcija nėra optimizuota.

Vandens pagrindu gaminami aušinimo skysčiai toli gražu nėra tobuli, ypač, kai jie dirba aukštoje temperatūroje.

Šiandien norima padidinti variklio darbo efektyvumą, sumažinti tepalo klampumą ir tuo pačiu proporcingai sumažinti degalų sąnaudas ir išmetimo taršą. Todėl naujieji varikliai dirba daug aukštesnėje, apie 130°C temperatūroje.

Originalios technikos gamintojai, tokie, kaip „Kubota“, „Polaris“ ir „Noble“ („Yamaha“ variklis) nuodugniai ištyrė bevandenio aušinimo skysčio turinčio labai žemą garų slėgį, aukštą virimo temperatūrą pranašumą.

Šiek tiek nukrypsime nuo pagrindinės temos – variklių ir pasakysime, kad bevandenis „Evans“ yra  nepakeičiamas autonominėse namų apšildymo sistemose. Kadangi „Evans“ dirba didžiuliame temperatūrų intervale: nuo –50°C iki 180°C (bandymai rodo net iki 190°C). Namų apšildymo sistemose naudojant  propilenglikolio-vandens antifrizą vis tiek nepašalinama korozija, erozija ir kt. procesai, kurie palyginti greitai ardo sistemas, nes jose dažnai kartu naudojami tarpusavyje aktyvūs metalai: aliuminis, plienas, žalvaris, varis, ketus ir t. t.

Bevandenio „Evans“ privalumai tuo nesibaigia. Jame susidaro visiškai nežymus slėgis, kas įgalina dirbti visiškai uždarose sistemose.

Bevandeniame „Evans“ nevyksta koroziniai procesai, nes nėra vandens, t.y. deguonies.

Bevandeniame „Evans“ nevyksta erozija, nes nevyksta galvaniniai procesai tarp skirtingų metalų ir kitų medžiagų, kadangi nėra vandens, kuris yra puikus laidininkas.

Bevandeniame „Evans“ nepalyginamai mažesnė kavitacija, kadangi variklio karštuose taškuose skirtingai nei vandens pagrindu gaminamuose aušinimo skystis nevirsta garais ir išlieka skystame būvyje iki žymiai aukštesnės, 180°C temperatūros. Garų pernaša lyginant su vandeniu vos 5%, t. y. variklyje aušinimo skysčio temperatūrai kylant ir jam užvirus aušinimo efektyvumas smarkiai krenta. Svarbu tai, kad maišant priežastį su pasekme manoma, jog garams išsiveržus iš aušinimo sistemos sužinome, kad variklis užkaito ir taip jį apsaugome. Šio proceso eiga atvirkštinė: prie variklio karštojo taško, pvz. arti degimo kameros, užviręs ir garais virtęs antifrizas nukeliauja iki siurblio, kurį užkerta. Siurbliui sustojus slėgis pakyla ir skystis išsiveržia lauk.

Suprantama, variklis jau kurį laiką veikė „užviręs“ ir perkaitęs. Perkaitę metalai plečiasi, praranda savo geometriją, įtrūksta. Variklyje naudojami įvairūs metalai. Skirtingų metalų skirtingas ir temperatūrinis plėtimasis. Tarpinės tarp metalų tampa nesandarios arba pradega. Nuo slėgio plyšta žarnos, radiatoriai ar kitos aušinimo sistemos detalės.

                             Bevandeniame „Evans“ skirtingai nei vandens pagrindu gaminamame antifrize nėra kenksmingų gyvajai gamtai etilenglikolio ir inhibitorių – aušinimo skysčio-antifrizo priedų mažinančių koroziją, eroziją ir panašiai. Be to, vandens pagrindu gaminami aušinimo skysčiai-antifrizai bėgant laikui ir veikdami didesnio slėgio, temperatūros ir kt. praranda  savo savybes.

                             Bevandenis „Evans“ bėgant laikui nepraranda savo savybių.

Rimvydas

parengta „Evans LT“