fbpx

DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI IR ATSAKYMAI

Esminis klausimas

Kokios problemos kyla dėl naudojamo vandens aušinimo sistemoje ir kodėl turėčiau kreiptis būtent į „Evans”?

Tai esminis klausimas, į kurį norint atsakyti, reikia jį išnagrinėti detaliau, tad, jeigu galite tam skirti 10 minučių – pirmyn!

Trumpas įvadas: Vanduo yra pigus, jo yra beveik visur. Jis puikiai aušina, todėl tai buvo ko gero vienintelis natūralus 19-20 amžiaus variklių konstruktorių pasirinkimas. Tuo pačiu vanduo turi daugybę fizikinių ir cheminių trūkumų, kurie riboja jo kaip efektyvaus aušinimo skysčio naudojimą. Per ilgą laiką jis suardo variklio detales. Pastaruosius šimtą metų inžinieriai ieškojo kuo jį pakeisti aušinimo sistemose. „Evans Global“ įsitikinusi, kad jų sukurta bevandenių variklių aušinimo skysčių linija dėl pateiktų priežasčių palaipsniui pakeis aušinimo skysčius pagamintus vandens pagrindu.

• Aušinimo skysčius pagamintus vandens pagrindu būtina kas 1-4 metus pakeisti ar papildyti, nes veikiant deguoniui laikui bėgant korozijos inhibitoriai galvaniškai suskaidomi ir nebeveikia.

• „Evans“ įrodė, kad bevandenis aušinimo skystis savo savybes išsaugo ilgiau nei 20 metų, todėl jį drąsiai galima vadinti tinkančiu visam variklio eksploatacijos laikotarpiui. Įsivaizduokite variklį be aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelio. Variklį, kuriam niekada nereikia keisti aušinimo skysčio ar papildyti sistemą.

• Vandens pagrindu pagaminto aušinimo skysčio efektyvumas priklauso nuo jo kokybės, suderinamumo su metalu ir pastovaus atnaujinimo. Jeigu skystis nėra kokybiškas (jo gamybai naudojamos pigios medžiagos), nėra nuolat atnaujinamas, įsigali korozija ir variklio bei aušinimo sistemos gedimų išvengti neįmanoma. Remiantis konsultacinės testavimo grupės BTC („BP“, „Shell“, „Arteco“ ir kitų) informacijos – 60 % variklių gedimų kyla dėl aušinimo sistemos pažeidimų. Todėl galima pagrįstai teigti, kad: „variklio problemos dažnai kyla dėl jo aušinimui plačiai naudojamo vandens pagrindu pagaminto aušinimo skysčio.“

• Variklyje naudojant „Evans“, bevandenis aušinimo skystis nesioksiduoja. Nevyksta ir galvanizacijos procesai, todėl visu bevandenio „Evans“ naudojimo laikotarpiu variklio neveikia jokia korozija!

• Vanduo užšąla esant 0°C temperatūrai, todėl vandens pagrindu gaminamuose aušinimo skysčiuose turi būti pakankamas antifrizo – dažniausiai 50% nuodingo etilenglikolio kiekis tam, kad variklis žiemą neužšaltų. Jei antifrizo koncentracija yra sumažėjusi ar jis praskiestas, atsiranda užšalimo pavojus.

• Savaiminės bevandenio „Evans“ savybės neleidžia jam užšalti iki -40°C. Jis nėra toksiškas ir nekeičia savo savybių. Todėl artėjant žiemai ir naudojant bevandenį „Evans“ nereiks nerimauti dėl aušinimo sistemos užšalimo pavojaus ar rūpintis jos papildymu.

• Vanduo garais virsta apytikriai prie 100°C temperatūros. Antifrizo – etilenglikolio ir vandens mišinys (papratai santykiu 50:50) paprastai užverda prie 103°C temperatūros. Aušinimo sistemos radiatoriaus ar skysčio išsiplėtimo bakelio dangtelis aušinimo sistemoje sukelia slėgį ir paaukština virimo temperatūrą. Tipinis dangtelis pakelia slėgį iki 1 baro (14,5 psi). Taip 50 % etilenglikolio bei vandens mišinio užvirimo temperatūra pakyla iki 123°C temperatūros. Jūs manote, jog to pakanka, kad aušinimo skystis neužvirtu? Iš tikro, aušinimo sistemoje susidarę skysčio sūkuriai ir slėgio skirtumai bei ypač aukšta metalo temperatūra esanti prie degimo zonos labai dažnai priverčia šilumos pernašą užvirti, todėl susidaro garų „kišenės“. Garai – bloga šilumos pernaša (aušina neefektyviai), o lokalus perkaitimas dažnai sukelia variklio detonaciją, pernelyg paankstėja degimas, padidėja degalų sunaudojimas, krinta variklio galia. Susidarius garams ir garų „kišenėms“, jiems nespėjus ataušti, variklis visiškai perkaista. Deformuojama cilindrų galvutė, jų blokas ir galiausiai variklis visiškai sugenda. Tuo metu stovėdami šalia variklio galite išgirsti sproginėjimą ir skysčio kunkuliavimą.

• Bevandenio „Evans“ užvirimo temperatūra aukštesnė nei 180°C, taip užtikrinama, kad jis variklyje neužvirs ir nevirs garais. Esant įvairioms variklio apkrovoms jis lieka skystame būvyje ir efektyviai aušina variklį. Varikliai naudojantys aušinimo skystį „Evans“ paprastai dirba apie 3 – 10°C aukštesnėje temperatūroje nei aušinimui naudojantys vandens pagrindu pagamintus aušinimo skysčius, bet aušinimas vyksta efektyviau, nes nesusidaro garų „kišenės“. Tepalo temperatūra taip pat padidėja 3 – 10°C, tačiau daugiau nei 500 000 atliktų vandens pagrindu pagaminto aušinimo skysčio pakeitimų bevandeniu „Evans“ skysčiu įrodo, kad tai neturi jokios neigiamos įtakos varikliui.

• Aušinimo skystis pagamintas vandens pagrindu esant atitinkamai temperatūrai ir slėgiui virsta garais. Greitas garo burbuliukų susidarymas skystyje vadinamas kavitacija. Lokaliam slėgiui smarkiai padidėjus garų burbuliukai sprogsta ir ardo metalą. Vykstanti greita kavitacija ir sprogstantys garų burbuliukai yra pagrindinė variklio tarpinių erozijos priežastis, kuri kartais sukelia katastrofišką variklio gedimą. Kadangi kavitacija vyksta automobilio variklio cilindrų bloke ar cilindrų galvutėje, jų erozijos neįmanoma pamatyti. Galinguose dyzeliniuose varikliuose dažniausiai naudojamos keičiamos cilindrų gilzės. Jos dažnai keičiamos būtent dėl didelės, paprastai taškinės erozijos. Mėginant sumažinti šį poveikį į galingoms mašinoms skirtą aušinimo skystį paprastai dedami priedai – nitrito ar nitrato inhibitoriai. Panašiai erozija veikia ir variklio aušinimo sistemos siurblių ir pačios aušinimo sistemos komponentų – sparnuočių paviršių. Aušinimo sistemos siurblio ir sparnuočių erozija sulėtina aušinimo skysčio cirkuliavimą, o tai sukelia variklio perkaitimą.

• Lyginant vandens pagrindu pagamintą aušinimo skystį su bevandeniu aušinimo skysčiu „Evans“, pastarojo slėgis žymiai mažesnis, o tai reiškia, kad jis mažiau linkęs į kavitaciją ir nesukelia erozijos. Kompanijos „John Deere“ atliktame bevandenio aušinimo skysčio „Evans“ kavitacijos tyrime nustatyta, kad jo kavitacija buvo 90 % mažesnė nei „John Deere“ galingoms mašinoms skirtame aušinimo skystyje pagamintame vandens pagrindu.

 

Dažniausiai užduodami klausimai

Kodėl šilumos pernašoje esantis vanduo yra blogis?

A. Vandens virimo temperatūra yra viso labo 100°C.
B. Variklio darbinė temperatūra (cilindrų bloke ir variklio galvoje) artima vandens virimo temperatūrai, todėl variklio aušinimo sistemoje susidaro didelis slėgis.
C. Vandens virimo taškas, tai – temperatūra lemianti automobilio aušinimo sistemos gedimą.
D. Vandens garai neužtikrina šilumos pernašos, t. y. neaušina.
E. Vanduo – aušinimo sistemoje naudojamu metalų atžvilgiu – agresyvus tirpalas, jo terpėje tarp įvairių sistemos metalų vyksta elektrolizė.
F. Vandens molekulę sudaro deguonis, kuris bet kokioje aušinimo sistemoje sukelia koroziją.

Koks „Evans“ aušinimo skystis tinka mano automobiliui ar įrangai?

A. „Vintage Cool 180°“ sukurtas specialiai vintažinių, senovinių automobilių varikliams, kurių gamybai buvo naudojamas įvairus spalvotasis metalas ir mažo tankio ketus.
B. „Classic Cool 180°“ sukurtas naujesnių variklių aušinimui, kur variklio konstrukcijoje naudojamas plienas, didesnio tankio ketus, kuriame naudojama mažiau varinių, o daugiau aliuminių detalių.
C. „Power Cool 180°“ naudojamas didelio darbinio tūrio varikliuose, kuriuose yra daugybė aliuminių detalių.
D. „Powersports 180°“ skirtas sporto ir kelionių (track & trail) motociklams.
E. „Heavy Duty Coolant“ sukurtas didelės galios varikliams naudojamiems sunkvežimiuose, autobusuose, žemės ūkio technikoje, pramonės įrenginių aušinimui ir kitiems įrenginiams aušinti. Jo sudėtyje yra daugiau inhibitorių užtikrinančiu, kad variklis veiks ne mažiau nei 15 metų ir ilgesnį laikotarpį.
F. „Aero Cool 180°“ specialiai sukurtas aviaciniams „Rotax“ varikliams.

Kokia variklio aušinimo sistemos darbo esmė?

Variklio detalių ir jo sistemų aušinimas bei pastovi jo darbinės temperatūros kontrolė.

Kas per reiškinys yra siurblio kavitacija ir kaip tai vyksta?

Aušinimo skysčio siurblio įsiurbime susidaro žemo slėgio zona. Kavitacija prasideda tuomet, kada aušinimo skysčiui pasiekus virimo temperatūrą jis atsiduria žemo slėgio zonoje, todėl jis staiga išgaruoja (siurblyje susidaro garai). Susidariusi garų „kišenė“ – kamštis sutrikdo siurblio darbą, o skysčio cirkuliavimas nutrūksta. Aušinimo skysčio siurblio kavitacija tiesiogiai lemia katastrofišką aušinimo sistemos gedimą, nes garų slėgis viršija apsauginio dangtelio nustatytą slėgį ir skystis išsiveržia lauk.

Kokiu būdu bevandenis aušinimo skystis „Evans“ apsaugo siurblį nuo kavitacijos?

Aušinimo skysčio siurblio įsiurbime niekada nesusidaro žemo slėgio zona ir garavimas nevyksta. Kadangi siurblyje garų kamštis nesusidaro, dideliame temperatūrų intervale aušinimo skystis cirkuliuoja toliau.

Kas vyksta užvirus aušinimo skysčiui?

Aušinimo skysčiui užvirus, net išjungus variklį skystis verda toliau. Įkaitęs variklio cilindrų blokas ir cilindro galvutės metalas ir toliau nepaliaujamai kaitina aušinimo skystį. Aukšta temperatūra užvirina necirkuliuojantį aušinimo skystį, susidaro aukštas garų slėgis, apsauginis slėgio dangtelis nebepajėgia apsaugoti ir garai išsiveržia į išorę.

Kaip bevandenis aušinimo skystis „Evans“ apsaugo variklį nuo užvirimo?

Net išjungus variklį, esant dideliam darbinių paviršių temperatūrų skirtumui naudojant aušinimo skystį „Evans“, pastarasis sugeba absorbuoti metalinių variklio detalių cilindrų bloko ir galvutės išskiriamą šilumą. Aušinimo skystis neverda, slėgis nekyla, todėl aušinimo skystis neišsiveržia iš sistemos į išorę. Taip pat išvengiama variklio cilindrų galvutės perkaitimo, nes metalo temperatūra išlieka kontroliuojama.

Kokiu būdu aušinimo skystis „Evans“ apsaugo variklį nuo karščio taškų susidarymo?

Garų kišenės
Garų kišenės variklio aušinimo sistemoje, naudojant įprastą, vandens pagrindu gaminamą aušinimo skystį.

Esant milžiniškam darbinių temperatūrų ir virimo temperatūros skirtumams aušinimo skystis „Evans“ sukuria terpę, kurioje lokaliai susidarę aušinimo skysčio garai yra nedelsiant kondensuojami. Garams neleidžiama sukurti izoliuojančio barjero – garų „kišenės“ tarp metalo ir šilumos pernašos. Visada išlieka skysčio kontaktas su metalu. Todėl temperatūra yra nuolat kontroliuojama, vyksta aušinimo procesas.

Kokiu būdu bevandenis aušinimo skystis apsaugo variklį nuo kavitacijos ir cilindrų erozijos?

Varikliuose naudojant aušinimo skystį pagamintą vandens pagrindu kavitacija yra pagrindinė cilindrų bloko ir galvutės erozijos priežastis. Aušinimo skysčio cirkuliavimas sistemoje tarp jo ir metalo sukelia slėgio kaitą. Esant žemam slėgiui jis nedelsiant išgarinamas, slėgis pakyla ir tuojau pat garai pradeda ardyti variklio bloko ir cilindro tūtų metalą. Toks pastovus, pasikartojantis kavitacijos ciklas palaipsniui ardo variklį. Naudojamas aušinimo skystis „Evans“ yra bevandenis, jis negaruoja, nesukelia erozijos ir negadina variklio.

Aušinimo skysčio savybės

Iš ko gaminamas bevandenis aušinimo skystis „Evans“?

Bevandenis aušinimo skystis „Evans“ yra patentuotas sintetinis netoksiškas skystis su priedais – patentuotais bevandeniais inhibitoriais.

 

Ar aušinimo sistemą užpildžius bevandeniu skysčiu „Evans“ privalau papildyti ją antifrizu?

Ne. Aušinimo skystis „Evans“ apsaugo varikli nuo užšalimo iki -40°C temperatūros.

Ar bevandenis aušinimo skystis „Evans“ yra toksiškas?

Bevandenis aušinimo skystis „Evans“ yra netoksiškas skystis, jame yra patentuoto DeTox™ priedo, EPA laboratorija jį pripažįsta netoksišku produktu. Tačiau kaip ir kiti techniniai cheminiai produktai, jis nėra skirtas vartoti žmogui. Saugokite nuo vaikų. Saugokite nuo patekimo į akis ir ant odos. Patekus jam į akis ar ant odos – nuplaukite.

Ką reiškia bevandenio aušinimo skysčio „Evans“ produktų spalva?

A. „Evans“ naudoja spalvinį kodą. Aužinimo skysčio „Evans“ pagrindas patentuotų inhibitorių mišinys. Jo spalva nurodo kokiai konkrečiai transporto priemonės rušiai skirtas aušinimo skystis.
B. Pavyzdžiui, žalia spalva nurodo, kad „Evans“ skirtas klasikinei technikai.
C. Violetinė aušinimo skysčio spalva rodo, kad jis skirtas vintažinei ir senovinei technikai.

Ar skiriasi užvirimo temperatūra?

A. Vanduo jūros lygyje (absoliutus 1 atmosferos slėgis) užverda prie 100°C temperatūros.
B. Vanduo jūros lygyje esant 1 atmosferos slėgiui ir aušinimo sistemos dangtelis padidina slėgį iki dviejų atmosferų. Šiuo atveju vanduo užverda prie 121°C temperatūros.
C. EGW (aušinimo skystis vandens ir etilenglikolio pagrindu) jūros lygyje užverda prie 106°C temperatūros.
D. EGW (aušinimo skystis vandens ir etilenglikolio pagrindu) jūros lygyje, o aušinimo sistemos dangtelis padidina slėgį iki dviejų atmosferų. Užverda prie 128°C temperatūros.
EBevandenis aušinimo skystis „Evans“ jūros lygyje (absoliutus 1 atmosferos slėgis) užverda esant 180°C temperatūrai.

Kodėl bevandenio aušinimo skysčio „Evans“ priedai išlieka skystame būvyje?

Bevandeniame aušinimo skystyje „Evans“ nėra priedų, kuriuos būtinai reiktų ištirpinti vandenyje, kad jis tinkamai veiktų.

Kiek ilgai gali būti eksploatuojamas bevandenis aušinimo skystis „Evans“?

Jeigu bevandenis aušinimo skystis „Evans“ nebus užterštas vandeniu, jo eksploatacijos laikas neribotas.

Ar gali bevandenis aušinimo skystis „Evans“ užvirti aukštumose ar kalnuose?

A. Virimo temperatūra žemėja kylant į kalnus. 1,5 km aukštyje atmosferos slėgis sudaro 0,83 absoliutaus slėgio. Esant tokiam slėgiui vanduo užverda prie 97°C temperatūros.
B. EGW (aušinimo skystis vandens ir etilenglikolio pagrindu) 1,5 km aukštyje (0,83 absoliutaus slėgio) užverda prie 103°C temperatūros.
CBevandenis aušinimo skystis „Evans“ 1,5 km aukštyje (absoliutus 0,83 slėgis) užverda esant 176°C temperatūrai.

Koks temperatūrų rezervas susidaro variklio aušinimui naudojant bevandenį aušinimo skystį „Evans“?

Toks didelis temperatūrų skirtumas tarp darbinės variklio temperatūros ir užvirimo temperatūros susidaro variklio aušinimui naudojant tik bevandenį aušinimo skystį. Tokį puikų rezultatą leidžia pasiekti būtent bevandenis aušinimo skystis „Evans“. Pačiomis įvairiausiomis darbo sąlygomis, nepriklausomai nuo slėgio, varikliui veikiant ar jį išjungus naudojant aušinimo skystį „Evans“ išvengiama pražūtingo poveikio ir variklio gedimo. Net pakilus temperatūrai, dėl žymiai mažesnio slėgio nebus didesnių problemų skirtinai nei naudojant vandens pagrindu pagamintą aušinimo skystį. Net esant 38°C temperatūrai po variklio dangčiu, radiatorius su aušinimo skysčių „Evans“ išspinduliuos 25 % daugiau šilumos.

Įdiegimas

Ar keičiant vandens pagrindu pagamintą aušinimo skystį bevandeniu aušinimo skysčiu „Evans“, man jo reikės to pačio kiekio kaip ir anksčiau?

Taip. Lyginant su vandens pagrindu pagamintu aušinimo skysčiu, bevandenio aušinimo skysčio „Evans“ plėtimasis esant 100°C temperatūrai padidės vos 1 %. Todėl naudodami bevandenį „Evans“, Jūs galite naudoti tą patį aušinimo sistemos užpildymo lygi.

Koks vandens kiekis priimtinas aušinimo sistemoje pakeitus vandens pagrindu pagamintą aušinimo skystį į bevandenį „Evans“?

Vandens kiekis neturėtų viršyti 3 %.

Kaip patikrinti aušinimo sistemoje esantį vandens kiekį?

Vandens kiekis yra nesunkiai nustatomas naudojant refraktometra. Pateikiame keletą bevandenio aušinimo skysčio „Evans“ ir refraktometro rodmenų lyginant su atitinkamu vandens kiekiu procentais:
Refraktometro rodmenys:  Bevandenis aušinimo skystis „Evans“:
1.43181         vandens kiekis pagal tūrį – 0%
1.43085         vandens kiekis pagal tūrį – 1%
1.42986         vandens kiekis pagal tūrį – 2%
1.42935         vandens kiekis pagal tūrį – 3%
1.42882         vandens kiekis pagal tūrį – 4%
1.42749         vandens kiekis pagal tūrį – 5%

Kas įvyks jeigu man nepavyks pasiekti rekomenduojamą 3 % vandens kiekį?

Aušinimo sistemoje net esant didesniam nei 3 % vandens kiekiui aušinimo skystis „Evans“ atliks įprasta tradicinio aušinimo skysčio darbą. Tačiau tokiu atveju, sudėtingomis ir sunkiomis darbo sąlygomis galima nepasiekti efektyvaus „Evans“ skysčio poveikio. Paprastai, jeigu laikomasi nurodytų vandens pagrindu pagaminto aušinimo skysčio keitimo bevandeniu „Evans“ sąlygų, likutinis vandens kiekis paprastai neviršija rekomenduojamų 3 %.

Ar galima į aušinimo sistemą su bevandeniu aušinimo skysčiu pilti vandenį?

Galima. Tačiau tai verta daryti tik susiklosčius ypatingoms sąlygoms. Aušinimo skystis „Evans“ gali būti maišomas su vandeniu, bet vos Jūs pasieksite 5 % vandens kiekį, bevandenis „Evans“ aušinimo skystis praras visus jo teikiamus privalumus. Mes rekomenduojame kiek įmanoma greičiau užpildyti sistemą aušinimo skysčiu „Evans“, kad vėl galėtumėte mėgautis jo teikiamais privalumais.

Ką daryti su senuoju aušinimo skysčiu?

Tradiciniai aušinimo skysčiai pagaminti vandens ir etilenglikolio pagrindu yra toksiški ir juos privaloma utilizuoti pagal Jusu šalyje nustatytas utilizavimo taisykles.

Eksploatavimas

Kokia svarbiausia bevandenio aušinimo skysčio „Evans“ savybė?

Didelis darbinės temperatūros intervalas siekiantis 80°C.

 

Ar bevandenis aušinimo skystis „Evans“ neprivers mano automobilio variklio veikti esant aukštesnei temperatūrai?

Variklio darbinė temperatūra ir aušinimo skysčio temperatūra gali nežymiai – 3-7 laipsniais pakilti. Tačiau tuo metu variklio viduje temperatūra išliks pastovi, nesusidarys garai. Šiuo atveju aušinimo skystis „Evans“ veikia kaip variklio aušintuvas.

Kiti aušinimo skysčiai

Kurie aušinimo skysčiai sukurti vandens pagrindu?

Visi pardavime esantys komerciniai variklių aušinimo skysčiai pagaminti vandens pagrindu. Tai paprastai santykiu 50:50 vandens ir etilenglikolio mišinys. Vienintelis gaminamas bevandenis aušinimo skystis yra „Evans“.

Kodėl vandens pagrindu pagamintų aušinimo skysčių naudojimas yra ribotas?

Variklio aušinimo sistema privalo neleisti užvirti aušinimo skysčiui nepriklausomai nuo slėgio ir bet kokiomis darbo sąlygomis, o taip pat išjungus variklį. Šis uždavinys pakankamai sudėtingas, nes šilumos pernaša paprastai dirba tame pačiame, vandens užvirimo taško temperatūrų diapazone.

Vandens pagrindu pagaminti aušinimo skysčiai paprastai yra 50 % vandens ir 50 % etilenglikolio mišinys. Kodėl šiuo atveju virimo temperatūra yra ne mišinio, o vandens užvirimo taškas?

Kritinė mišinių temperatūra visada priklauso nuo silpniausios grandies, šiuo atveju vandens. Užvirus, vanduo virsta garais. Kai kuriose variklio cilindrų galvutės srityse išskiriamas labai didelis šilumos kiekis, tokiame taške aušinimo skystis užverda. Tokiame lokaliame taške užvirus aušinimo skysčiui paprastai visada susidaro 100 % vandens garai. Jeigu aušinimo skysčio temperatūra aplinkui šį tašką yra aukštesnė, vandens garai negali kondensuotis. Susidarius tokioms sąlygoms vandens garai sudaro izoliuojantį barjerą tarp metalo ir šilumos pernašos, tuo pačiu metalo temperatūra dar daugiau pakyla.

Kodėl 50 % vandens ir 50 % etilenglikolio (EGW) pagrindu pagaminto aušinimo skysčio garuose vandens garai sudaro beveik 100 %?

Mišiniui užvirus vanduo tampa lakiu frakciniu vandens distiliatu, nes glikoliai nėra tokie lakūs. Vandens garai išsilaisvina, o glikolis lieka tirpale.

Koks skirtumas tarp mėlyno, žalio ir raudono, rausvo ar oranžinio aušinimo skysčio?

A. Yra keletas nustatytų atitinkamos pramonės rekomendacijų. Daugumoje mėlynų ir žaliu spalvų aušinimo skysčiuose naudojami OAT (organinių rūgščių technologijos – ang. – organic acid technology) inhibitoriai. Juose naudojami silikatai ir fosfatai. Tokie aušinimo skysčiai rekomenduojami keisti kas 1-2 metus.
B. Didelėje dalyje dažomų raudonai, rausvai ar oranžine spalva aušinimo skysčių yra OAT inhibitorių ir jų eksploatacija gali trukti nuo trijų iki penkerių metų.
C. Pradedant 1990 metais dauguma gamintojų pradėjo naudoti HOAT – hibridinės organinės rūgžties technologiją. Jų eksploatacijos terminas nuo trijų iki penkerių metų. Paprastai jie nėra žymimi specialia spalva. Visi trys minėti aušinimo skysčiai negali būti maišomi tarpusavyje.

" buvo pridėtas prie įsimintinų produktų sarašą