Kodėl bevandenis „Evans” yra pranašesnis už įprastus antifrizus?
„John Deere“ (viena didžiausių pasaulyje žemės ūkio, statybų ir miško technikos gamybos įmonė) atliko bevandenio antifrizo „Evans“ testavimą, kurio rezultatai buvo įtvirtinti Jungtinių Amerikos Valstijų ASTM standarte. Testavimo metu įrodyta, kad naudojant „PowerCool 180“(„Heavy Duty“) variklio susidėvėjimas dėl kavitacijos sumažėja 70%.
Daugiau nei 60 000 skaitytojų dalyvavusių Didžiosios Britanijos žurnalo „Professional Motor Mechanic“ apklausoje bevandenį aušinimo skystį „Evans“ išrinko 2013 metų „Geriausiu produktu“.
Lietuvos ar atšiauresnio klimato juostose automobilio ar kitos technikos variklio aušinimo skystis dažnai vadinamas pagal vieną svarbią jo savybę, – neužšalti – antifrizu. Trumpumo dėlei, taip vadinsime ir mes. Kokybiškas antifrizas būtinas įvairios šiuolaikinės technikos variklio darbui.
Iš tikro, svarbiausia antifrizo savybė – variklio aušinimas. Variklio metalas, pvz., degimo kameroje įkaista iki labai aukštos 2000°C ir aukštesnės temperatūros. Transporto priemonės aušinimo sistema ją sumažina iki tipinės variklio darbinės temperatūros, kuri būna apie 80–90°C.
Vanduo normaliomis sąlygomis verda 99,7°C temperatūroje, todėl labai svarbi yra antifrizo užvirimo temperatūra. Tradicinio antifrizo užvirimo temperatūra įvairuoja nuo 105°C iki 130°C. Prastos kokybės skystis užverda esant ribinėms žemomss temperatūroms.
Beje, 2018 metų, o ir 2017 metų Dakaro lenktynių trasose ralio dalyviai važiavo aukštikalnėse 1,2 km aukštyje ir net pasiekė 4,9 km aukštį. Aukštikalnėse vanduo užverda prie žymiai mažesnės temperatūros. Dažnas pavyzdys, kuriame sakoma, kad Evereste vanduo užverda jau 68°C temperatūroje.
Apsauga nuo perkaitimo
Kuo pavojinga pernelyg aukšta variklio temperatūra?
Variklio temperatūrai pakilus ir varikliui perkaitus antifrizas pradeda intensyviai virti, garuoti, sistemoje smarkiai kyla slėgis.
Tradiciniai antifrizai gaminami maišant vandenį ir etilenglikolį apytikriu santykiu 50:50. Savaime suprantama, vanduo virdamas ypač smarkiai plečiasi ir garuoja, o viršijus išsiplėtimo bakelio ar radiatoriaus kamščio palaikomą, nustatytą automobilio ar traktoriaus ar kitos technikos aušinimo sistemos slėgį, antifrizas išsiveržia lauk.
Maišant pasekmę, – išsiveržusius garus, su pirmine priežastimi – perkaitusiu varikliu, dažnai teigiama, kad „išsiveržęs iš aušinimo sistemos skystis Jums „pasako“, jog „variklis užvirė“. Iš tikro variklis jau kurį laiką dirbo perkaitęs. Variklyje vyksta toks pat procesas, koks vandeniui verdant puode – įkaitęs puodas užvirina vandenį ir tik toliau verdant, susidarius daugiau garų, slėgis pakelia dangtį bei užlieja viryklę.
Automobilio aušinimo sistemos pavyzdys.
- Šildymo sistemos radiatorius. 2,3,4,6,8,14,15,16,27,28. Aušinimo sistemos žarnos.
- Temperatūros daviklis variklio bloke. 7. Termostatas. 9. Išsiplėtimo bakelio kamštis.
- Aušinimo skysčio lygio daviklis. 11. Išsiplėtimo bakelis. 12. Skysčio kamera (karbiuratorius)
17,21. Radiatoriaus bakelis. 18. Ventiliatoriaus įjungimo daviklis. 19. Ventiliatoriaus variklis.
- Ventiliatoriaus sparnuotė. 22. Skysčio išleidimo kamštis. 23. Ventiliatoriaus sparnuotės ir variklio apsauga.
- Dujų paskirstymo mechanizmo dirželis. 25. Aušinimo skysčio siurblio sparnuotė.
- Aušinimo skysčio sistemos vamzdis.
Iš aušinimo sistemos antifrizui išsiveržus į aplinką, variklis jau būna perkaitęs, o visi neigiami procesai jau prasidėję ir nebūtinai šiandien. Nuolat kaistantį variklį (nors aušinimo sistemos temperatūros daviklis to nerodo) galima atpažinti iš suprastėjusios traukos, nuo slėgio išsipūtusių, sukietėjusių žarnų, „nežinia kur“ dingstančio antifrizo; siurblio, ilgesnio aušinimo sistemos ventiliatoriaus darbo ir kitų požymių. Nedidelės problemos gilėja, o vėliau pasireiškia „pradegusiomis“ tarpinėmis, sugedusiais aušinimo skysčio siurbliais, deformuotu variklio cilindrų bloku ir cilindrų galvute ar net užstrigusiu varikliu.
Pradegusi variklio tarpinė. Auto-Ru.ru pateikiama iliutracija.
Tokios problemos ypač būdingos sunkiajai: miško, statybų technikai, susisiekimo transportui.
Su tokia problema susidūria žemės ūkio technika dirbanti daug sunkesnėmis sąlygomis: sunkiai išvažiuojamuose, įmirkusiuose laukuose, kalvotose vietovėse, karštomis vasaros dienomis, ten kur žymiai didesnis dulkėtumas ir t. t.
Technikos gamintojų ir ją eksploatuojančių įmonių skelbiama statistika nepaneigiamai įrodo, kad aušinimo sistemos problema yra pagrindinė variklio gedimo priežastis! Ją sudaro apie 60% visų gedimų, o 40% tokių gedimų pasibaigia variklio avarija.
Apsauga nuo korozijos, erozijos, kavitacijos
Tradiciniai, vandens pagrindu pagaminti aušinimo skysčiai pradėti naudoti beveik prieš 100 metų. Mažai jie pasikeitė ir šiandien.
Kaip jau minėjome, antifrizas, tai – vandens ir etilenglikolio mišinys su priedais. Priedai lemia visas kitas, variklio aušinimo sistemai labai svarbias ir būtinas antifrizo savybes. Variklių meistrai puikiai žino antifrizo, o ypač nekokybiško, sukeltas variklio problemas, tai – druskų kristalų sankaupos, neveikiantys termostatai, sugadinti riebokšliai, trūkusios žarnos ar jų sąvaržos, užsikišę aušinimo kanalai ir t. t. Išgraužtus, išėsdintus, erozijos paveiktus stūmoklių, cilindrų metalo paviršius, surūdijusias siurblio sparnuotes ir panašiai yra matę tie, kurie techniką taiso patys arba domisi savo technikos remontu.
Užsikišę aušinimo sistemos radiatoriaus vamzdeliai.
Pigūs, nekokybiški antifrizai neturi būtinų, antikorozinių ir kitų priedų, o kartais gaminami iš viso nesilaikant jokių technologijų.
Antifrizo gamybai naudojamas glicerinas, kuris yra daug klampesnis. Kaip veiks variklis, jeigu siurblyje, radiatoriuje aušinimo skystis bus sutirštėjęs, o cilindrų galvutėje, kanaluose netoli degimo kameros pradės virti?
Neveltui ant tokio antifrizo pakuočių, apsidraudžiant rašoma: „Dėmesio, esant žemai temperatūrai gali sutirštėti!“
Stengiantis atpiginti antifrizo gamybą naudojami druskos tirpalai, greit užsiliepsnojantis ir nuodingas metilo alkoholis. Pastarasis prie aukštesnių temperatūrų (metanolas užverda jau prie 64,5 C) ypač smarkiai garuoja, todėl aušinimo sistemą tenka dažnai papildyti.
Eksploatuojantys techniką kartais teigia, kad geriau sistemą papildyti antifrizo koncentratu. Tai nėra tiesa, nes savo savybę neužšalti antifrizas įgauna tik tuomet, kai etilenglikolis atskiedžiamas vandeniu. Naudojant koncentratą aušinimo sistema gali užšalti prie palyginti žemos temperatūros, nes gryno etilenglikolio užšalimo temperatūra vos – minus 12-17 °C.
2007-2008 metais JAV ir Kanadoje tradicinis antifrizas „Dex-Cool“ sukėlė didelę sumaištį pasibaigusią teismo procesais. Kai kuriuose „General Motors“ automobilių varikliuose šiame antifrize naudoti priedai pažeisdavo tarpines, suminkštindavo detales iš nailono ir silikono. Jungtinėse Amerikos Valstijose „General Motors“ kompensavo daugiau nei 40 000 automobilių savininkų patirtus nuotolius.
Vienas iš panašiai veikiančių automobilio aušinimo sistemą antifrizų yra vadinamasis „Tosolas“. Jis taip pat išėsdina naujųjų automobilių aliuminio detales, suminkština sandarinimo „gumas“. Sukurtas „Glysantin‘o“ pagrindu, tačiau Sovietų Sąjungoje norint atpiginti jo gamybą ir neturint kokybiškų priedų, dalis etilenglikolio buvo keičiama metilo alkoholiu bei naudojami nekokybiški priedai.
Nemažiau nei antifrizo virimo ar užšalimo temperatūra svarbios yra kitos aušinimo skysčio savybės: antikorozinės, prieš erozinės, antikavitacinės.
Nuolatinės kavitacijos poveikio ir rezultato pavyzdys. Energijos technikos instituto (IET) pavyzdys pateiktas Häny AG.
Naujos technologijos keičia senasias. Tobulėjant technikai jos gamybai buvo pradėtos naudoti naujos medžiagos, nauji metalo lydiniai, plastmasė, silikonas.
Varikliai tapo galingesni, pasiekiami daug didesniai sūkiai. Jie tapo lengvesni, o tuo pačiu ir sudėtingesni, senųjų vandens-etilenglikolio antifrizų aušinimo savybės nebetenkino naujos technikos poreikių, todėl jiems pradėta ieškoti alternatyva, būtent todėl šiuolaikinių variklių aušinimui netinka paprastas vanduo!
Amerikietis John Evans nustatė, kad pagrindinė automobilio aušinimo sistemos problemų priežastis yra antifrize esantis vanduo.
Vandenyje esantis deguonis sukelia koroziją, oksidaciją, kavitaciją ir t. t. Tikriausia daugelis esate matę išleidžiamo iš sistemos – rudo nuo rūdžių antifrizo spalvą. Šias problemas tradiciniame antifrize mėginama spręsti keičiant priedus, nors pagrindinė problemų priežastis – vanduo, tokiuose antifrizuose nepašalinama!
Stūmoklis paveiktas kavitacijos ir erozijos. „Engine builder“ straipsnyje apie dyzelinių variklių kavitaciją ir eroziją pateikiamas pavyzdys.
Variklio cilindrų blokas nuėmus perkaitusią cilindrų galvutę. Matosi išdegusi tarpinė, korozijos pažeisti stūmokliai, korozijos paveikto (rūdžių spalvos) antifrizo pėdakai.
Korozijos ir erozijos pažeistas aušinimo skysčio siurblio korpusas ir sparnuotė. Australijos tinklapio „Miniport“ nuotrauka.
Investavus milijonus dolerių, po daugybės metų įtempto tiriamojo darbo, 1992 metais JAV proveržį padarė Jack Evans. Jis ne tik sukūrė bevandenį aušinimo skystį, bet kartu ir užregistravo daugelį šios srities patentų.
„Evans“ tapo bevandenių aušinimo skysčių standarto kūrėjais.
Bevandenis aušinimo skystis-antifrizas pirmiausiai buvo kuriamas technikai dirbančiai įvairiomis ir ypač sunkiomis sąlygomis, pvz., Irake veikiantiems dyzeliams generatoriams, kur aplinkos oro temperatūra neretai būna +60°C, bepiločių lėktuvų variklių aušinimui ir t. t. Tai yra technikai dirbančiai ektremaliomis sąlygomis, mažinant jos ekploatavimo kaštus ir gerinant aptarnavimo savybes.
Vėliau, siekiant automobilių ir motociklų bei kitų techninio sporto rūšių komandų pranašumo prieš konkurentus, bevandenis „Evans“ buvo pradėtas naudoti civiliniame gyvenime. Vienos pirmųjų jo gerbėjų tapo NASCAR, „Honda Racing“ komandos.
Galiausiai bevandenis antifrizas „Evans“ tapo prieinamas ne tik techninio sporto entuziastams. Šiandien jis plačiai naudojamas visų tipų technikoje aušinamoje skysčiu.
Bevandenį „Evans“ naudoja šiuolaikinių automobilių savininkai ir senovinių automobilių kolekcionieriai.
Jungtinių Amerikos Valtijų ir kitų šalių žiniaklaida rašanti technikos temomis teigia, kad absoliuti pasaulio technikos muziejų dauguma, kuri iš tikro rūpinasi savo kolekcijomis, saugodama senovinius, antikvarinius automobilius ir kitą techniką dėl iškirtinių, pirmiausiai antikorozinių savybių dažniausiai naudoja bevandenį antifrizą.
Vienas iš įdomesnių įmonės „RC Moss“ projektų „Thunderbolt“ su Merlin 27 litrų varikliu V12 aušinamas bevandeniu antifrizu.
Tradicinis, 50:50 antifrizas tapo pramonės standartu, yra palyginti pigus (nors kokybiško antifrizo kaina siekia ir kelias dešimtis eurų), todėl nesant alternatyvos plačiai paplito visame pasaulyje.
Dar būtina paminėti, kad vandens-etilenglikolio antifrizas kenksmingas aplinkai, gyvajai gamtai, problematiškas jo utilizavimas. Teigiama, kad Lietuvoje surenkama ir utilizuojama vos penktadalis panaudotų tepalų. Įdomu, kiek automobilių servisų ir kitų įmonių ar automobilių savininkų Lietuvoje tinkamai utilizuoja šį kenksmingą etilenglikolio produktą – antifrizą!?
Tradicinių antifrizų priedai ilgainiui praranda savybes saugoti variklį. Tokių, dabar gaminamų antifrizų tarnavimo laikas dažnai reklamuojamas kaip „long life“ ar net „for life“ (ilgo tarnavimo laikas ar visam ekploatacijos laikui). Tikrovėje net toks antifrizas turi būti reguliariai keičiamas kas 3-5 metai, priklausomai nuo eksploatavimo sąlygų, o techniką eksploatuojant sunkesnėmis, sudėtingesnėmis sąlygomis ir dažniau. Aukštose temperatūrose, esant didesniam slėgiui antifrizo priedai palaipsniui suyra, oksiduojasi. Papildant automobilio aušinimo sistemą skirtingu antifrizu su skirtingais cheminiais priedais kartais paminima, kad gali iškristi nuosėdos, tačiau dažnai nutylima, kad jie tarpusavyje chemiškai reguoja – tokiu būdu antikorozinės, prieš erozinės ir kitos jų savybės pasikeičia arba prarandamos. Tradiciniame, vadinamame 50:50 antifrize priedai turi būti tiksliai dozuojami, nes bet koks jų nuokrypis į didesnę ar mažesnę pusę blogina antikorozines, priešerozines, kavitacines ir kitas antifrizo savybes. Paprastai, priedai sudaro nuo 3 iki 5% skysčio. Atrodo nedaug, tačiau pažvelgus giliau, pav., paėmus 5 litrų antifrizo talpą – 5% sudarys 250 ml skysčio. Taigi, tradicinio 50:50 antifrizo sudėtis yra labai svarbi ir stipriai įtakoja jo užšalimo bei užvirimo temperatūrą.
Bevandenis antifrizas „Evans“ atitinka standartus TL-VW774, ASTMD3306 ir naują, 2017 m. ASTM-D8085, JIS K2234, 3SH0521-2003 ir Q/3200LPSH 15-2004.
Šiuo metu patvirtintas jo tarnavimo laikas – daugiau nei 20 metų. Nuo tada, kai 1993 metais Joe Umstead‘as savo vilkike „Detroit Diesel Freightliner“ tradicinį antifrizą pakeitė bevandeniu „Evans“, jis įveikė daugiau nei 1 000 000 mylių (1 600 000 km) be aušinimo problemų. Joe nepamiršta paminėti tokių savybių, kaip padidėjęs sistemos patikimumas ir ekonomiškumas, be to, nereikia skysčio keisti. Nors Joe yra ilgiausiai naudojantis bevandenį „Evans“ savo sunkvežimyje vairuotojas, yra ir daugybė kitų pavyzdžių, pasiekusių įspūdingų rezultatų.
Joe Umstead‘as prie savo vilkiko „Detroit Diesel Freightliner“ nuvažiavusiu 1 000 000 mylių (1 600 000 km) su nekeistu bevandeniu antifrizu „Evans“.
„Evans“ parduodamas visuose žemynuose, įvairiose šalyse: nuo JAV ir Kanados iki atokiausių Kinijos kampelių, Dubajaus servise ir Sidnėjaus centre. Bevandenis antifrizas „Evans“ parduodamas Norvegijos šiaurėje už poliarinio rato esančioje Altoje ir pietuose esančiame Zakaki Kipre. Dabar oficialiai parduodamas Lietuvoje ir Latvijoje.
Šiandien bevandeniu antifrizu „Evans“ nauja technika jau pildoma įvairiose gamyklose: „Kubota“, „Polaris“, „Indian“ ir t. t.
Automobilių ir motociklų sporto profesionalų pasirinkimas
Ko gero, daugiau apie šį revoliucinį bevandenį antifrizą „Evans“ yra girdėję lenktyniaujantys motokroso trasose, automobilių ralyje ar besidomintys Dakaro raliu. Jį naudoja „Kamaz Master“ komandos automobiliai ir „Honda Racing Corporation“ (HRC) motociklai, „Polaris“ ATV bei kiti Dakaro ralio lenktynininkai, pvz. „Red Bull KTM Factory Racing“.
Dakaro ralio nugalėtojai „Red Bull KTM Factory Racing“ pergalę iškovojo „Evans“ aušinamasi motociklais.
Monster Energy Honda Team 2019 Dakaro ralyje Honda motociklus aušino tik bevandeniu „Evans“.
Bevandenis antifrizas „Evans“ visame pasaulyje dažnai naudojamas „dragų“, „drifto“, žiedinėse ir kitose automobilių varžybose. Plačiai „Evans“ vardas žinomas ir keturračių, enduro, sniego motociklų ir kt. techninių sporto rūšių lenktynininkams.
2018 metų Lietuvos žiedinių automobilių lenktynių čempiono Pauliaus Reiso automobilis aušinamas bevandeniu „Evans Power Cool 180°”.
2018 metų Lietuvos drifto čempionato (PRO klasės) čempiono Benedikto Čirbos automobilis aušinamas bevandeniu „Evans Power Cool 180°”.
Aliaskoje, Jungtynėse Amerikos Valstijose vykstančiose vienose prestižiškiausių 2,031 mylių (3,269 km ilgio) pasaulyje sniego motociklų – varžybų „Iron Dog“ („Geležinis šuo“) trasoje bevandenis „Evans“, ko gero yra dažniausiai naudojamas antifrizas.
2017 metų „Iron Dog“ varžybų finišas. Roger‘io Clifford‘o oficialaus „Iron Dog“ fotografo nuotrauka. Iš Michael LoRé blogo.
Šį unikalų antifrizą naudoja išskirtinių šiuolaikinių, „Noble“, „Mosler“, „Litchfield“, „Maserati“, „Ferrari“ ir kitų šeimininkai.
Tausodami savo automobilius šį bevandenį antifrizą renkasi klasikinių automobilių „Mersedes Benz“, „Audi“, „BMV“, „Volvo“ ir kiti savininkai.
Ilgesnis technikos eksploatavimo laikas
Unikalus, revoliucinis bevandenis antifrizas „Evans“ neturi visų, anksčiau jau minėtų, būdingų vandens-etilenglikolio antifrizų trūkumų.
Įrodyta, kad bevandenis antifrizas „Evans“ taupo iki 9 % (pvz., Los Andželo Metro autobusų parkas, ) degalų. Bevandenį „Evans“ skirtą sunkiajai technikai „Heavy Duty“ naudoja įmonė „UPS“, „Veolia“ ir daugybė kitų.
Los Andželo, Maltos, Londono autobusų parkų autobusai naudoja bevandenį antifrizą.
Sunkvežimiams, vilkikams, žemės ūkio ir kitajai sunkiajai technikai priklausomai nuo eksplotavimo sąlygų leidžia sutaupyti nuo 4 iki 8 % degalų.
Bevandenio antifrizo užvirimo temperatūra yra aukštesnė nei +180°C (tyrimais nustatyta, ji siekia +191°C), tai apsaugo variklį nuo perkaitimo, jis efektyviai aušinamas. Automobilio variklis neužvirs dirbdamas ir ypač sunkiomis sąlygomis.
Bevandenio antifrizo „Evans“ užšalimo temperatūra -40°C, be to, jame nesusidaro ardomosios jėgos turintys kristalai, todėl net ir žemesnėje temperatūroje automobilio variklis bus apsaugotas. Bevandenio antifrizo kristalizacija – minus 51°C.
Dar viena, svarbi bevandenio antifrizo „Evans“ savybė – žemas slėgis. Jo neįmanoma net lyginti su tradicinių antifrizų slėgiu. Pavyzdžiui, varikliui pasiekus darbinę temperatūrą galima nuimti radiatoriaus dangtelį (draudžiama tai daryti su paprastu antifrizu!) net veikiant varikliui.
Kadangi „Evans“ slėgis labai mažas, apsaugoma technikos aušinimo sistema – žarnos, siurblys, radiatorius ir kitos variklio detalės.
Bevandeniame antifrize „Evans“ nėra koroziją, eroziją, kavitaciją sukeliančio vandens ir priedų.
Kaip ir tradicinis, etilenglikolio, bevandenis antifrizas klasifikuojamas kaip nedegus skystis. Kartais rašoma apie antifrizų degumą, draudimą juos naudoti trekuose. Reikia pasakyti, kad yra varžybų, kuriose organizatoriai draudžia naudoti bet kokį, glikolių pagrindu gaminamą, t. y. tradicinį – etilenglikolio ar bevandenį antifrizą, nes tokiose varžybose dirbtinė tako danga nuo išsiliejusio antifrizo tampa slydi. Beje, neverta akcentuoti vien šios antifrizų savybės, nes tuo pasižymi ne vien jie, bet ir daug kitų skysčių naudojamų automobilyje.
Išskirtinėmis, laboratorinėmis sąlygomis galima priversti užsiliepsnoti visus antifrizus, o tokiose pozicijose paprastai atsiduria tradicinis antifrizas, ypač, kurio gamybai naudojamas ir degus, greit garuojantis metilo spiritas.
Bevandenio „Evans“ svarbi savybė, kadangi jis neužverda, negaruoja, todėl jo nereikia nuolat papildyti, galima daug rečiau kontroliuoti antifrizo lygį.
Naudojant „Evans“ į atmosferą išmetama žymiai mažiau kenksmingų medžiagų.
Priešingai nei nuodingi vandens ir etilenglikolio antifrizai, bevandenis „Evans“ nenuodingas, nekenksmingas aplinkai, tai – biologiškai labai greitai suyrantis produktas.
Paklausite, nejaugi nėra jo trūkumų? Kol kas didžiausias jo trūkumas, jeigu skaičiuosite vien pradinę investiciją – kaina. Tai palyginti naujas, brangus produktas, bet pažvelgus į gaunamą naudą: nėra poreikio keisti, negaruoja, nereikia nuolat stebėti jo lygio, neužverda, nėra užšalimo pavojaus – investicija greitai atsiperka. Paskaičiuota, kad vidutinis antifrizo atsiperkamumas nuo 6 iki 18 mėnesių.
„Evans“ gamina antifrizus įvairiai technikai: sunkiajai – miškų, statybos ir žemės ūkio technikai, vilkikams, autobusams, pramoniniams įrenginiams ir dyzeliams – „Heavy Duty“; aviacijai – „Aero Cool“; katerių ir laivų varikliams „Marine Cool“; klasikiniams, šiuolaikiniams automobiliams – „Classic Cool“, „Auto Cool“; senoviniams, vintažiniams – „Vintage Cool“. Automobilių ir motociklų sportui, keturračiams – „Power Cool“, „Powersports“, „Power sports R“ ir t. t.
Kitos naujienos
Naujausi įrašai
- 5 BEVANDENIO aušinimo skysčio PRIVALUMAI
- „SMG Garage“ restauruotas 1967 m. Austin Healey, apsaugotas bevandeniu „Evans Classic Cool 180°“
- Kaip sena patarlė byloja – „Ratus ruošk žiemą…“
- „EVANS WATERLESS ENGINE COOLANT“ – VIEŠA DAKARO RALIO PROFESIONALŲ PASLAPTIS
- Variklio perkaitimo priežastis ir pasekmė
Kategorijos
- Naujienos 25
- Straipsniai 6
Žymos
Naujienlaiškis
Populiariausi postai
Kaip veikia bevandenis aušinimo skystis „EVANS”?
16 Rgp 2019Tim Gajser – MXGP čempionas!
19 Rgp 2019Bevandenis „Evans” sunkiajai technikai
12 Spa 2019