Garai išsiveržė į lauką. „Variklis“ užvirė.

Šiuo atveju pasekmė maišoma su priežastimi.

Pirma – „variklis“ užvirė, o jau tada garai išsiveržė į lauką.

Šis procesas akivaizdus stebint puode verdantį vandenį. Puodo metalui įkaitus iki 99,7°C vanduo pradeda virti – palengva kyla burbuliukai. Jis verda toliau, pradeda kunkuliuoti daug smarkiau, ir tik tada slėgiui pakilus, jeigu puodo dangtis uždengtas – pradeda jį kelti arba išsilieja per kraštus. Šeimininkė dažniausiai pasakys – sriuba išbėgo, teks valyt viryklę!

Net išjungus viryklę procesas tęsiasi, vanduo dar kurį laiką verda kol įkaitęs puodas ataušta.

Tokio virimo pėdsakai nesunkiai pastebimi ant aliuminio puodo – jo dugnas dažnai būna smarkiai suklaipytas, nelygus.

Būtent analogiškas procesas vyksta ir variklyje.

Vandens pagrindu su etilenglikoliu gaminamam aušinimo skysčiui (antifrizui) variklyje užvirus  ir toliau verdant, aušinimo sistemoje pradeda kilti slėgis, kuris viršijus automobilių, motociklų ar kitų technikos gamintojų nustatytą aušinimo sistemos slėgį, kuris paprastai būna nuo 0,9 iki 1,6 baro – išpučia jį lauk. Pasipila garai.

Net išjungus variklį, aušinimo skystis besiliečiantis su įkaitusiu variklio karštuoju tašku nesiliauja virti tol, kol palengva ataušta.

Kadangi aušinimo skysčių vadinamų antifrizu, gaminamų vandens ir etilenglikolio pagrindu sudėtis yra 50:50, t. y. jį apytikriai sudaro 50 % vanduo ir 50 % etilenglikolis, nes keletą procentų sudaro priedai – inhibitoriai. Aušinimo sistemoje tokios sudėties mišinys užverda priklausomai nuo mišinio santykio prie 107°C – 128°C laipsnių.

Beje, techninėje literatūroje nurodoma, jog esant 1,5 baro slėgiui, kad antifrizo virimo temperatūra būtų lygi 129°C vandens ir etilenglikolio mišinio santykis turėtų būti 50:50, t. y. 50 % vandens ir 50 % etilenglikolio. Realiai įprasto antifrizo vandens ir etilenglikolio santykis paprastai būna apie 50 su 44-46 %. Likusioji dalis apie 6-4 % antikoroziniai, eroziniai, antikavitaciniai ir kiti priedai.

Taigi, garams išsiveržus iš transporto priemonės į lauką – variklis jau būna perkaitęs.

Be to, tam tikrą laiką, tiksliau kol susidaro prisotinti garai, jis nesiliauja virti ir tik tada palaipsniui pradeda vėsti. Tai nesunku pamatyti, nes išjungus variklį dar reikia truputį palaukti, kol galėsite nuimti išsiplėtimo bakelio ar radiatoriaus dangtelį.

Variklio perkaitimo pasekmių iš karto galime nepastebėti, jeigu nenumaunamos ar nesuplėšomos žarnos, netrūksta radiatoriaus vamzdeliai ir kt.

Perkaitimo pasekmė dažnai būna „išdegusi“ tarpinė, kuomet aušinimo skystyje (antifrize) plaukioja tepalas arba tepale – antifrizas. Kartais būna, kad antifrizas išmetamas pro duslintuvą…

Neretai perkaitus varikliui tenka jį remontuoti – susiklaipo cilindrų blokas ir/ar cilindrų galvutė. Remonto metu tenka keisti ir tarpinę. Dažnai net keičiamas variklis.

Pasikartosime, išvardinsime tokią procesų variklyje seką: variklis perkaista, antifrizas užverda ir toliau virdamas virsta garais, pakyla slėgis, skystis išsiveržia lauk.

Bevandenis antifrizas-aušinimo skystis „Evans“ užverda tik pasiekus daugiau nei 180°C. Tai yra, iki tokios ir dar truputį aukštesnės temperatūros jis cirkuliuoja aušinimo sistemoje aušindamas variklį. Variklio karštajame taške, kaistant bevandeniui antifrizui „Evans“ praktiškai nesusidaro vadinamosios garų „kišenės“, o kadangi bevandenio „Evans“ slėgis labai mažas, vos 4 psi, jis nepažeidžia transporto priemonės variklio. Būtent čia, ir kitose detalėse slypi revoliucinio bevandenio antifrizo „Evans“ populiarumas visame pasaulyje.

Kiti straipsniai:

• Kaip veikia bevandenis aušinimo skystis „EVANS”? Skaitykite daugiau…
• Kodėl bevandenis aušinimo skystis „Evans” yra pranašesnis už įprastus antifrizus, skaitykite daugiau…
• Bevandenio antifrizo „Evans“ vs 50:50 (etilenglikolis/vanduo), skaitykite daugiau…

Sekite naujienas socialinių tinklų paskyrose:

Evans Coolants Lietuva   Evans Waterless Engine Coolants Lietuva